Juditos ritualai

Veidas prisimena viską

Veidas – tai ne tik oda, raumenys ar bruožai, kuriuos matome veidrodyje. Veidas yra gyvas.

Jis prisimena mūsų patirtis, emocijas, nuovargį, džiaugsmą ir net tai, ko niekada neištarėme garsiai.

Dažnai sakome: „atrodau pavargusi“, „veidas kažkoks įtemptas“, „nepatinku sau“. Tačiau retai susimąstome, ką veidas bando mums pasakyti.

Veidas – mūsų vidinio pasaulio atspindys Kai ilgai gyvename skubėdamos, sulaikydamos emocijas, nepailsėdamos, veidas ima tai rodyti: įsitempęs žandikaulis, sunki kakta, pavargęs žvilgsnis, nuleisti burnos kampučiai. Tai ne „problemos“, kurias reikia taisyti. Tai ženklai, kad kūnui reikia švelnumo, dėmesio ir saugumo.

Kodėl vien kremų neužtenka? Odos priežiūros priemonės yra svarbios, tačiau jos veikia tik paviršių. Tikras pokytis prasideda tada, kai: atpalaiduojami veido raumenys, suaktyvinama kraujotaka, nuraminama nervų sistema, grąžinamas ryšys su savimi.

Veidas nėra atskirtas nuo kūno ar emocijų. Jis reaguoja į mūsų gyvenimo būdą, mintis ir vidinę būseną. Veido prisilietimas – ne grožiui, o savijautai Sąmoningas prisilietimas prie veido siunčia kūnui labai aiškią žinutę: aš saugi. Kai liečiame veidą lėtai, švelniai, su dėmesiu: mažėja įtampa, gilėja kvėpavimas, kūnas pereina į ramybės būseną. Būtent todėl veido mankšta ir veido ritualai veikia ne tik išvaizdą, bet ir emocinę būseną. Veido mankšta – gyvybei, ne kovai su savimi Veido mankšta nėra apie kovą su raukšlėmis ar bandymą „pataisyti“ save.

Ji yra apie: raumenų pabudinimą, įtampos paleidimą, gyvybės grąžinimą veidui. Kai veidas tampa gyvas, atsipalaidavęs ir judrus, jis natūraliai atrodo šviesesnis, minkštesnis, jaunesnis.

Mažas ritualas, kuris keičia daug Skirk sau bent 5 minutes per dieną: Sustok ir kelis kartus giliai įkvėpk. Uždėk rankas ant veido – be skubos. Švelniai paglostyk skruostus, kaktą, žandikaulį. Leisk sau tiesiog pabūti. Tai ne dar viena užduotis. Tai susitikimas su savimi. Pabaigai Veidas neprivalo būti tobulas. Jis nori būti gyvas, jausmingas ir mylimas. Kai pradedame klausytis veido, o ne su juo kovoti, atsiranda tikras grožis – tas, kuris sklinda iš vidaus.

Jeigu jauti, kad tavo veidas pavargo – tai ne ženklas, kad su tavimi kažkas negerai. Tai kvietimas sustoti ir pasirūpinti savimi švelniau.

Palikite Komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *