Dažnai girdime: „metai daro savo“.
Žiūrime į veidą veidrodyje ir manome, kad pokyčiai – neišvengiami vien dėl amžiaus. Tačiau tiesa yra gilesnė ir daug švelnesnė.
Veidas sensta ne nuo metų. Jis sensta nuo įtampos, skubėjimo ir nutolusio ryšio su savimi. Veidas reaguoja į tai, kaip gyvename. Veidas – tai ne atskira kūno dalis. Jis nuolat reaguoja į mūsų kasdienybę: kaip kvėpuojame, kaip laikome pečius ir kaklą, kiek leidžiame sau ilsėtis, kiek emocijų sulaikome savyje. Ilgainiui tai tampa matoma: suspaustas žandikaulis, gili įtampa kaktoje, „nuleistas“ veido centras, pavargęs žvilgsnis. Tai nėra amžiaus požymiai. Tai kūno kalba. Įtampa – tylusis veido sendintojas Didžiausias veido priešas nėra raukšlės.
Didžiausias veido priešas – lėtinė įtampa.
Kai ilgai gyvename streso būsenoje: veido raumenys būna nuolat įsitempę, kraujotaka sulėtėja, oda tampa pilkesnė, veidas praranda gyvybingumą.
