Kartais tam, kad pasijustume geriau, nereikia nei ilgo poilsio, nei sudėtingų praktikų.
Kartais užtenka prisilietimo. Ypač – prisilietimo prie veido. Veidas yra viena jautriausių mūsų kūno vietų. Jame gausu nervinių galūnių, kurios tiesiogiai susijusios su nervų sistema. Todėl kiekvienas švelnus, sąmoningas prisilietimas siunčia kūnui labai aiškią žinutę: aš saugi.
Veidas ir nervų sistema – glaudus ryšys Veide eina nervai, kurie atsakingi ne tik už mimiką, bet ir už mūsų vidinę būseną. Kai veidas nuolat įsitempęs: kvėpavimas tampa paviršinis, kūnas lieka budrumo būsenoje, atsipalaiduoti tampa sunku net ilsintis. Švelnus prisilietimas aktyvina parasimpatinę nervų sistemą – tą, kuri atsakinga už ramybę, atsistatymą ir poilsį. Kodėl mes nesąmoningai liečiame veidą? Pastebėk – kai pavargstame, liūdime ar jaudinamės, rankos pačios kyla prie veido. Tai natūrali kūno reakcija ieškant saugumo. Sąmoningas veido lietimas sustiprina šį natūralų mechanizmą: nuramina vidinį triukšmą, padeda grįžti į kūną, sumažina įtampą.
Tai tarsi apkabinimas sau. Prisilietimas – ne grožiui, o savijautai Dažnai veido priežiūra suvokiama kaip dar viena užduotis: nuvalyti, patepti, pakelti. Tačiau kai prisilietimas tampa švelnus ir lėtas, jis pradeda veikti giliau. Sąmoningas prisilietimas: atpalaiduoja veido raumenis, pagerina kraujotaką, suteikia veidui gyvybės, ramina emocinę būseną. Grožis čia atsiranda kaip šalutinis efektas.
Kaip prisilietimas keičia veidą Kai veidas nuolat gauna švelnų dėmesį: bruožai minkštėja, žvilgsnis tampa gyvesnis, oda atrodo skaistesnė, veidas „atsiveria“. Tai nėra kosmetinis triukas. Tai kūno atsakas į saugumą ir rūpestį. 3 minučių ritualas nervų sistemai Šį ritualą gali atlikti bet kuriuo metu: Užmerk akis ir kelis kartus giliai įkvėpk. Uždek šiek tiek aliejaus ar kremo ant delnų. Uždėk delnus ant veido – be judesio. Pajusk šilumą, kvėpavimą, save. Lėtai paglostyk skruostus, kaktą, žandikaulį.
Svarbiausia – lėtumas ir dėmesys, ne technika. Pabaigai Veidas labai jautriai reaguoja į tai, kaip su juo elgiamės. Kai prisilietimas tampa švelnus, keičiasi ne tik veidas – keičiasi ir vidinė būsena. Tai paprasta, bet gilu. Prisilietimas – tai kalba, kurią kūnas supranta be žodžių.
